Klasteriai – tai tarpusavyje susietose pramonės šakose bendradarbiaujančių įmonių, joms reikalingų tiekėjų, ir asocijuotų institucijų (universitetų, mosklo tyrimų centrų, standartų ir prekybinių asociacijų) santalka vienoje vietovėje/regione, siekianti:
- Įveikti didėjančią tarptautinę konkurenciją (pasiekti didesnio produktyvumo);
- Integruotis į tarptautinius verslo bendradarbiavimo tinklus (Lietuvos įmonės pavieniui nėra pajėgios to padaryti);
- Dalintis technologine, tarptautinio marketingo, finansine kompetencija;
- Kurti naujas verslo „žaidimo taisyklės“: XXI amžiaus sėkmingo verslo modelį.
Pagrindiniai klasterių tipai:
- Mikro klasteriai arba horizontalūs tinklai;
- Vertės grandinės;
- Tiekimo grandinės;
- Sektoriniai klasteriai;
- Geografiniai klasteriai;
- Makroklasteriai (nacionaliniai, tarptautiniai).
Pagrindiniai klasterių bruožai:
- Geografinė koncentracija;
- Klasterius sudaro konkurencinės sėkmės susilaikę verslo dariniai (įmonės, koncernai, verslo veikėjai ir pan.);
- Klasteriai apima pakankamai didelį įmonių/organizacijų skaičių;
- Panašūs klasteriai stirtingose šalyse nėra labai unikalūs, bet turi panašius bruožus;
- Klasteriai turi aiškiau ar sunkiau identifikuojamas ribas;
- Klasteriai retai kada „telpa“ į standartines pramonės klasifikavimo sistemas;
- Klasteriai skatina tiek įmonių konkuravimą, tiek ir kooperavimąsi;
- Klasteriai yra saviorganizuojantys.
Tvariai veikiančio klasterio požymiai:
- Šalys gerai pažįsta viena kitą, o informacija apie klasterį yra pakankama. Klasterio įmonės turi bendrą istoriją, kuri stiprina bendradarbiavimą.
- Aišku, kas yra pagrindiniai klasterio veikėjai, kuria kryptimi turi plėtotis klasteris, ir kas yra pagrindiniai konkurentai.
- Klasteris turi centrinį organą (ar keletą jų), atsakingą už tokias svarbias funkcijas, kaip tarpininkavimas, lobistinė veikla, informavimas ir kt. Toks organas nebūtinai yra klasterio branduolys — pagrindinė organizacija, kuri geriausiai atlieka interesus vienijančios institucijos funkciją.